vėtytojas

vė́tytojas (-is K; R406, MŽ547, N), -a smob. (1) Rtr, BŽ92, NdŽ, KŽ; SD396, Sut, M, L, LL192, LEXXXIII479, ŽŪŽ28 kas vėto javus: Toks vė́tytojas nemoka nė grūdų išvėtyt Ėr. Menkas da tu vė́tyto[ja]s Kv. Prie jaujo sienos stovėjo du kemsai vėtytojam pasisėst Vaižg. | prk.: Eš ir vėtytojus siųsiu ing Babiloną, kurie jį vėtys ir jo žemę iššluos BBJer51,2.